Kuo skiriasi veislinis kačiukas su dokumentais nuo kačiuko be dokumentų?

Pirmiausia, pabrėžiu, kad gyvūnas visada yra džiaugsmas, meilumas, švelnumas, dievo dovana, kurią reikia vertinti ir gerbti kad ir koks jis bebūtų – kilmingas ar nekilmingas.
 

Tiesiog šiek tiek pakomentuosiu, kuo skiriasi iš veislyno pirktas veislinis gyvūnas su klubo išduotais kilmės dokumentais nuo "veislinio mišrūno" arba "kilmingo, bet be dokumentų", kurių sočiai galima rasti bet kokiame skelbimų portale (čia ne apie paprastas kates kieminukes, neturinčias jokių pretenzijų, o apie gyvūnus, pretenduojančius į veislinio, kilmingo gyvūno titulą)
 

Oficialus "teisingas" gyvūnų veisimas, tai veislinis darbas su tam tikros veislės gyvūnais, parinktais pagal tam tikrus kriterijus.
 

Veisimui naudojamas veislinis gyvūnas:
 

Yra įregistruotas klube ir veisiamas su klubo felinologų sutikimu/pritarimu.
 

Veislinio gyvūno savininkai derina su klubu kiekvienos savo katės kergimą; katės turi būti stiprios, neišsekintos dažnu gimdymu ir gali būti kergiamos ne dažniau kaip 3 kartus į 2 metus; klubas gali bet kada pareikalauti veterinaro išduotos pažymos apie gerą gyvūno sveikatos būklę, tarkim prieš išduodamas leidimą katės kergimui, klubas gali uždrausti tam tikrų gyvūnų kergimą tarpusavyje- tarkim, labai artimos giminystės atveju, ar kai žinoma, kad tam tikras gyvūnas perduoda kažkokius defektus savo palikuoniams ir pan.)
 

Turi vienos iš pasaulyje pripažintų kačių asociacijų išduotus kilmės dokumentus su unikalių numerių.
 

Kilmės dokumentai išduodami klubo po kačiukų apžiūros. Net jei kačiukų tėvai yra tituluoti, klubas gali atsisakyti išduoti dokumentus kačiukams, kurie atrodo nesveiki, turi matomus skeleto ar kt. defektus, arba išduoti kilmės dokumentus su draudimu šį kačiuką naudoti veisimui, jei trūkumai nėra pavojingi sveikatai, bet yra nepageidaujami pagal standartus. Kilmės dokumentuose įprastai nurodomos 3 – 4 protėvių kartos, bet gali būti ir daugiau – taip visada galima atsekti, kokį "genetinį palikimą" turi kiekvienas veislinis gyvūnas. Veisėjų tarpas yra gan glaudus ir turi savo griežtą etiketą, informacija apie visus tamsius darbelius "suvaikšto" labai greitai ir efektyviai, ir "nusikaltėlis" gali tapti persona non grata , su jo nebendradarbiaus kiti veislynai, neparduos jam naujų gyvūnų, nepirks gyvūnų iš jo. Taigi jau pats "veisėjo" vardas įpareigoja žmogų tam tikrai atsakomybei.

Dalyvavo parodose, gavo įvertinimus, įrodančius, kad jis:
 

a)      atitinka veislės standartus
 

b)      yra geros fizinės būklės (Teisėjai nustato, ar gyvūnas neturi jokių matomų genetinių defektų – kurtumo, skeleto problemų, uodegos lūžių, žvairumo, blogo sukandimo; kailis taip pat daug ką pasako apie gyvūno bendrą sveikatos būklę – blogai, jei jis nežvilga, yra sulipęs, matosi praplikimai ar kt.; taigi parodoje geras teisėjas kaip geras pediatras gali pasakyti tikslią "diagnozę" vien tik bendros apžiūros  metu)
 

c)      turi gerą temperamentą (Parodoje, stresinėje situacijoje puikiai pasimato gyvūno charakteris – ar jis yra agresyvus, isteriškas, labai bailus, o gal labai draugiškas ir ramus. Jei gyvūnas elgiasi neadekvačiai, jis bus diskvalifikuotas ir negalės būti veisiamas)
 

Tai yra katės savininkas negali tiesiog nusipirkti gyvūną ir pradėti jį veisti, visus savo žingsnius jis derina su klubo felinologais, laikosi kačių asociacijos kačių veisimo taisyklių, teisėjų rekomendacijų. Iš esmės veisime yra labai daug niuansų, į kuriuos nenoriu gilintis šio straipsnio kontekste. Bet patikėkit manimi, kačių veisimas - ne medus.

Taigi tik sveiki, stiprūs, žvalūs, perspektyvūs gyvūnai yra veisiami , ir tik tokių gyvūnų palikuoniai gauna kilmės dokumentus. O mes visi puikiai žinome paveldimumo taisyklę – sveiki ir adekvatūs tėvai dažniausiai turės sveikus adekvačius palikuonius, taip pat ir silpni, kokius nors lėtinius susirgimus ir elgesio sutrikimus turintys tėvai dažniausiai turės silpnus palikuonius.
 

Ką noriu pasakyti? Tik tai, kad pirkdami kilmingą gyvūną su kilmės dokumentais Jūs gaunate GARANTIJĄ. Kilmės dokumentas- tai garantija. Pirkdami kačiuką be kilmės dokumentų, net jei jo tėvai yra kilmingi, Jūs tos garantijos netenkat. Gali pasisekti, o gali – ne.
 

Kodėl jums reikalinga garantiją? Nes mes kalbame ne apie lauke, pagal gamtos taisykles, gyvenančias kates, kur išgyvena stipriausias, sveikiausias (jei kačiukas gamtoje išgyveno iki 1- 2 mėnesių – jis yra praktiškai toks pat stiprus fiziškai ir psichiškai, kaip Terminatorius). Veislinis gyvūnas yra veisiamas pagal žmonių taisykles, būtent žmogus sprendžia kas, su kuo ir kada turėtų būti kergiamas (o žmogui būdinga klysti). Natūralaus streso ir išbandymų veisliniai gyvūnai neturi, taigi beveik nėra natūralios atrankos, ir išgyvena net labai silpni kačiukai. Todėl labai svarbu, kad veisiami būti tik "patys, patys" ( o tai padeda nustatyt klubo felinologai ir teisėjai parodos metu), kurie galės duoti "pačius pačiausius" palikuonius. Tik taip galime būti tikri, kad naujiems kačiukų savininkams nebus pasiūlytas "bėdelių pundas" arba "katė su (nemalonių) siurprizų"– ligoniukas  ar elgesio sutrikimus turintis kačiukas. Taigi, čia kaip ir bet kur mūsų "perku-parduodu" visuomenėje galioja taisyklė "Kokybiškas, prekybos ženklą atitinkančias prekes Jūs galite įsigyti tik pas mus", tai yra oficialiai įregistruotame veislyne (te atleidžia man tokį palyginimą mano katinai ir kiti veisėjai).

Kaip ir kodėl atsiranda "kilmingų tėvų nekilmingi kačiukai"? Tokie kačiukai atsiranda, tarkim, todėl, kad katinų savininkas tiesiog tingi gilinti į visus "veisėjiškus žaidimus", bet labai nori pasidžiaugti kačiukais (arba tiesiog tikisi juos gerai parduoti), tačiau jis nenori dalyvauti parodose, nes jam tai neįdomu arba nesinori investuoti pinigų. O gal savininkas žinodamas apie savo kačių trūkumus bijo rodytis parodoje, nes bus diskvalifikuotas, bet kačiukų vis tiek nori. Gal savininkas tiesiog neturi teisės veisti gyvūnų ir daro tai "slapčia" nuo veisėjo. Čia reikėtų žinoti, kad vadose būna įprastai 3- 6 kačiukai, ir tik keli patys stipriausi, greičiausiai besivystantys ir geriausi (veislės standartų kontekste) turėti būti palikti veisimui, taigi kiti kačiukai yra parduodami tiesiog kaip naminiai gyvūnai, nepriklausomai ar jie turi trūkumus, ar neturi. Na, bent jau taip daro save gerbiantis veisėjas , kuris dirba ne kačių populiacijos dauginimo vardan, bet turi rimtą apgalvotą veisimo programą ir stengiasi, kad į veisimą nepatektų vidutinė katė,  "šiaip sau tokia". Ne veisimui skirti kačiukai gali būti parduodami jau kastruotais/sterilizuotais, arba kačiuko perdavimo sutartyje bus numatyta,  kad kačiukas negali būti naudojamas veisimui. Tačiau neįmanoma susekti kiekvieno tokio kačiuko likimo, todėl atsiranda įvairių "kilmingų be dokumentų", "pusiau kilmingų", "pusiau kilmingų mišrūnų", arba tokių, kurie tiesiog pagulėjo šalia kilmingojo.
 

Atskiras atvejis, tai "kilmingi mišrūnai" – taip išradingai vadina kačiukus savininkai, kai kačiukų  tėvai yra kilmingi, bet priklauso skirtingoms veislėms, arba tik vienas iš tėvų turėjo kilmingų protėvių. Bet balta negali būti juoda, o juoda, tai nėra balta. Yra kilmingi(angl. "purebreed" , grynos veislės) kačiukai, ir yra nekilmingi, kuriuos galima pavadinti kilmingais mišrūnais, arba tiesiog mišrūnais, maišytais, kieminukai, laukinukais ar Lietuvos aborigenine kačių veisle. Bet esmės tai nepakeis.

Kaip reziume - mano moteriškas  pavyzdys šiai situacijai. Galima pirkti kokio nors gero prekybinio ženklo džinsus Milano (Italijos miestas) parduotuvėje arba Vilniaus Gariūnuose. Įtariu, kad dažnai ir vieni, ir kiti džinsai yra siuvami ten pat, tačiau Milano parduotuvėje visi gaminiai yra su kokybės garantija, nes perėjo griežtą kontrolę, bet pirkdamas ten tu moki ir už prekę, ir už prestižą. Gariūnuose pigiau kainuojančių (bet ar tik piniguose laime?) gaminių kokybė yra sunkiai nuspėjama, nes ten parduoda tai, ko nepriima Milano parduotuvės arba tiesiog kokio nors pogrindžio fabrikėlio gaminukus, sunkiai priminančius originalą.

Autorius Jelena Bogomolova, LGAC